2014 m. spalio 6 d. Vilniuje, viešbutyje „Panorama“, Sodų g. 14 įvyko Ugdymo plėtotės centro projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ baigiamoji konferencija, kurioje buvo apibendrinta vertinga ir įvairi tris metus trukusio projekto įgyvendinimo patirtis. 2011 spalio 10 d. prasidėjusio projekto tikslas buvo – sudaryti prielaidas veiksmingiau ugdyti pradinių klasių mokinių praktinius, problemų sprendimo gebėjimus ir kūrybiškumą. Šiam tikslui pasiekti buvo tobulinamos pedagogų, švietimo pagalbos specialistų ir mokymosi visą gyvenimą sistemos darbuotojų edukacinės ir vadybinės kompetencijos, atskleista praktinių ir problemų sprendimo gebėjimų bei kūrybiškumo ugdymo pradinėse klasėse situacija, parengtos naujos metodinės ir mokymo(si) priemonės.
Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis. Projekto rezultatais pasidžiaugė projekto vadovė Asta Rudienė, projekto ekspertai Ieva Adomaitytė- Subačienė, Kęstutis Vingilis bei gausus būrys projekte dalyvavusių mokyklų atstovų, tame tarpe ir mūsų mokyklos komandos narė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ingrida Meseckienė bei Pilviškių ,,Santakos” gimnazijos moktoja Asta Pavilonienė. Daug diskusijų sukėlė LR švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjo Ričardo Ališausko pasisakymas apie strateginius Lietuvos švietimo siekius ir pradinio ugdymo vaidmenį. Ypač įdomu buvo klausytis Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos dr. Ilonos Valantinaitės pranešimo ,,Ar esame pasirengę ugdyti Z kartą?” bei Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos direktoriaus Aurelijaus Liaudansko pastebėjimų apie ateities mokyklą. Apie jau šiandien mokyklose vykstančius pokyčius (šešios respublikos mokyklos išbando naują ugdymo planą) kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė ir Kauno Dainavos pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Jolanta Vengalienė. Konferenciją nuotaikingai užbaigė Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros vedėjas doc. dr. Liutauras Degėsys ,,pasekdamas” pasaką ,,Apie kūrybiškumą ir vilkus”. Kiekvienas konferencijos dalyvis gavo ir puikią dovaną – metodinį leidinį „Pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymas sprendžiant praktines problemas“, kuris buvo parengtas įgyvendinant projektą. Leidinio autorės – A. Kazlauskienė, R. Gaučaitė, R. Pocevičienė, E. Masiliauskienė, R. Vilutienė ir L. Norutienė.
Metodiniame leidinyje apžvelgiama kūrybiškumo samprata ir jo trikdžiai, aptariama pradinių klasių mokinių mokymosi potencialo ir poreikių pažinimas ir atpažinimas, palankios ugdomosios aplinkos kūrimas, pateikiama praktinių patarimų, kurie naudingi atliekant kūrybines užduotis. Nagrinėjami metodai, skirti ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ir praktinius problemų sprendimo gebėjimus.
Metodinio leidinio priede DVD formatu pateikiami aprašyti, nufotografuoti ir nufilmuoti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymo sprendžiant praktines problemas metodų taikymo pavyzdžiai. Konferencijos metu pristatyta ir puiki nauja, projekto metu sukurta mokymo priemonė ,,Išmanieji robotukai”.
Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šiame projekte, dalintis savo patirtimi ir įgyti naujos, vertingos patirties, tobulinti profesines kompetencijas bendraujant ir bendradarbiaujant su šalies ir rajono mokyklų mokytojais. Dėkojame visiems, kurie buvo su mumis ir padėjo plečiant bendradarbiavimo tinklus.
Daiva Striokienė
Birželio 10 d. įvyko ketvirtasis projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ komandos seminaras naujai prisijungusioms mokykloms ,,Besimokančių mokyklų bendradarbiavimo tinklai“. Šį kartą seminaro dalyvius maloniai priėmė Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytojai. Paskutiniojo seminaro tikslas buvo aptarti kokius metodus reikėtų naudoti, kad pamoka būtų įdomesnė, patrauklesnė, kodėl toks svarbus emocinis intelektas mokytojo darbe bei apibendrinti per praėjusius metus projekto dėka įvykusius pokyčius. Už įdomų metodikos ,,Pradinių klasių mokinių kūrybiškumo, praktinių ir problemų sprendimo gebėjimų ugdymas“ pristatymą nuoširdžiai dėkojame lektorėms iš Šiaulių- ŠU edukologijos katedros docentei, dekanei Erikai Masiliauskienei bei Šiaulių ,,Centro“ pradinės mokyklos mokytojai Lilijai Norutienei . Nekantraujame išvysti projekto leidinį! Puikų įspūdį paliko ir susimąstyti privertė mūsų komandos kuratorės, VŠĮ ,,Lyderystės ekspertų grupė“ vadovės Nomedos Marazienės įžvalgos apie emocinį intelektą bei tyrimo apie emocinio intelekto stilius apibendrinimas.
Džiaugiamės projekto dėka įvykusiais pokyčiais: tapome atviresni kolegoms ir pokyčiams; įgijome daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, drąsos; artimiau susipažinome, susidraugavome, dalinomės ir toliau būtinai dalinsimės gerąja patirtimi; mokėmės iš užsienio šalių mokytojų ir sužinojome, kiek daug gerų minčių, idėjų turi dirbantys visai šalia – visa tai jau naudojame savo pamokose; pakeitėme ugdomąsias aplinkas – atvėrėme spintas, įkūrėme kampelius; atradome VMA.
Dėkojame mokyklų partnerių mokytojams už galimybę mokytis kartu – geranoriškumą, supratimą, susitelkimą , nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą. Ačiū tariame visai projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas“ vykdymo komandai – savo patarėjams ir pagalbininkams už kokybiškus seminarus, kruopščiai suplanuotas stažuotes užsienyje, profesionalius patarimus, savarankiškumo ir bendradarbiavimo skatinimą. Šiltos vasaros! Tikime, jog bendradarbiavimas tęsis!
Vilkaviškio pradinės mokyklos komanda
Balandžio 15 d. lankėmės Kybartų „Saulės” progimnazijoje, kur pravedėme trečią seminarą „Kūrybiškumui palanki aplinka- ugdymo(si)sėkmės prielaida” naujai prisijungusioms mokykloms. Mūsų komandos narė Alma kalbėjo apie kūrybiškos ugdomosios aplinkos aspektus, pasidalijo patirtimi kuriant kūrybiškumui palankią aplinką, pristatė užsienio šalių patirtį. Visi kartu aptarėme įvairių erdvių mokykloje ir už jos ribų panaudojimo galimybes. Turėjome galimybę susipažinti su „Saulės” progimnazijos edukacinėmis erdvėmis. Komandos narė Rasa pristatė diskusijų ir tikslingo klausinėjimo metodais paremtą pristatymą „Smalsumo ir tyrinėjimo skatinimas”. Dalijomės turima patirtimi, diskutavome.
Seminare dalyvavo ir naudingų patarimų visiems pateikė mūsų projekto kuratorės Rima Bačkienė ir Nomeda Marazienė.
Dėkojame už svetingumą, žingeidumą, supratingumą. Bendradarbiavimas tęsiasi.
Vilkaviškio pradinės mokyklos komanda
Vasario 27 d. mokytoja Rasa Kuršentaitienė sukvietė kolegas į seminarą ,,Mąstymo kultūra. Mokyklų patirtis. Mąstymo žemėlapiai“ . Mokytoja pasidalino mokymuose, kuriuose dalyvavo praėjusių metų gegužės, rugpjūčio ir gruodžio mėn., įgytomis žiniomis ir patirtimi apie mąstymo kultūrai ugdyti mokykloje taikomus įrankius – mąstymo žemėlapius, mąstymo įpročių ugdymą ir klausinėjimo technikų praktinį pritaikymą įvairių dalykų pamokose. Mokytojai tikrai galės panaudoti įgytas žinias savo pamokose. Ačiū mūsų lektorei!
Vasario 18 d. pravedėme antrąjį seminarą naujai prisijungusių mokyklų pedagogams ,,Mokykla – besimokanti bendruomenė“. Šį kartą su kolegomis iš ,,Santakos“ gimnazijos ir ,,Saulės“ progimnazijos pasidalinome įgytomis žiniomis apie kūrybiškumą skatinančią aplinką bei metodus, kurie padeda ugdyti kūrybiškumą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių ugdymosi poreikius. Neužmiršome Nomedos Marazienės patarimų duotų jau prieš pirmąjį seminarą, todėl dalyviams nuobodžiauti nebuvo kada: pasisakymus keitė darbas grupėse modeliuojant darbines situacijas, diskusijos. Panaudojome ir vaizdinės medžiagos intarpus – mokomuosius filmukus, nuotraukas. Susitikimui baigiantis pakvietėme visus apsilankyti klasėse ir pasižiūrėti, kokios aplinkos jau sukurtos mūsų mokykloje, o mūsų viešnia Rima Bačkienė pradžiugino dovanomis – knygomis apie kūrybiškumo ugdymą. Kaip ir praėjusį kartą darbus komandoje dalijomės draugiškai, dirbome darniai, todėl galime ir vėl pasidžiaugti sėkme.
Nuoširdžiai dėkoju komandai už puikų darbą, o kolegoms iš Pilviškių ir Kybartų – šiltą bendravimą ir bendradarbiavimą.
Daiva Striokienė
Prasidėjus naujiems mokslo metams prasidėjo ir antrasis projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas” etapas. Šio etapo metu projekte dalyvaujanti mokyklos komanda dalinsis įgytomis žiniomis ir praktiniais įgūdžiais – praves keturis seminarus naujai prisijungusioms komandoms – Kybartų ,,Saulės” progimnazijos ir Pilviškių ,,Santakos” gimnazijos pradinių klasių mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams. Spalio 29 d. įvyko pirmasis seminaras: ,,Lyderystė pradiniame ugdyme: naujai apibrėžtas mokytojo – lyderio vaidmuo”. Seminare dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus: lyderystės ekspertų grupės vadovė Nomeda Marazienė, bei vienos iš projekto veiklų ekspertė – metodininkė – Regina Rimkienė.
STAŽUOTĖ SUOMIJOJE
Projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas“ komandos narė mokytoja Aldutė Serneckienė kartu su kitų Lietuvos mokyklų mokytojomis balandžio 22 – 26 d. dalyvavo edukacinėje kelionėje Suomijoje. Šios kelionės tikslas – susipažinti su pradinių klasių mokinių praktinių problemų sprendimo gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo patirtimi Suomijoje. Suomija pagal plotą su vidaus vandenimis 5 kartus didesnė už Lietuvą. Dažnai ją vadina tūkstančių ežerų kraštu, nes priskaičiuota 188 000 ežerų ir apie 180 000 salų. Suomija (kartu su Islandija) yra šiauriausia pasaulio valstybė, ketvirtadalis jos ploto yra už poliarinio rato. Šalyje gyvena 5,3 mln. gyventojų, kurių 92% sudaro suomiai, 6,2% – švedai. Nors švedų čia gyvena mažai, tačiau vienodai naudojamos abi kalbos – transliuojamos TV laidos, leidžiami laikraščiai, rašomi gatvių pavadinimai, mokoma mokyklose. Suomiai didžiuojasi augindami 203 000 šiaurinių elnių ir turėdami vieną tikrą Kalėdų Senelį. Svarbiausios suomių charakterio savybės – sąžiningumas, meilė darbui, humoro jausmas, tradicijų laikymasis, lėtumas ir užsispyrimas. Kelionės metu lankėmės Suomijos Nacionalinėje Švietimo Taryboje, kurioje lektorius Leo Olavi Pahkin supažindino su Suomijos švietimo sistema. Jau žinojome, kad Suomija – pasaulio lyderė švietimo sistemoje. Šalyje vaikų nuo 7 iki 16 metų ugdymas yra privalomas. Pagrindinis ugdymas trunka 9 metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinis ugdymas (1 – 6 kl.) ir žemesnysis vidurinis ugdymas (7 – 9 kl.). Suomijos Bendroji ugdymo programa numato gaires ką reikia mokyti(s), bet metodus ir priemones mokytojai renkasi patys. Pasak profesoriaus R. Hotulainen -labai svarbu lavinti mokinių mąstymo įgūdžius, ne tik perteikti turinį. Jeigu vaikas išmoksta mąstyti, jis gali išmokti viską. Mokinių kūrybiškumo, praktinių ir problemų sprendimo gebėjimų ugdymui taikomas siužeto metodas. Siužeto kūrimas pradedamas klausimu, siekiant sužadinti mokinių smalsumą ir atskleisti jau turimas mokinio žinias. Pradinėse mokyklose mokiniai vertinami 2 kartus per metus, pateikiant tėvams ataskaitą raštu apie vaiko pasiekimus, taip pat vyksta individualūs pokalbiai ir diskusijos su tėvais. Iki 5 kl. mokiniai vertinami tik žodžiu. Mokyklos aprūpina mokinius mokyklinėmis priemonėmis ir užtikrina nemokamus pietus visiems vaikams. Mokytojo profesija prestižinė, taip pat kaip gydytojo ir teisininko. 2012 m. norinčiųjų studijuoti Helsinkio universitete buvo1783, tačiau priimta studijuoti tik 120. Pradinių klasių pedagogai privalo įgyti pedagogikos magistro laipsnį.Aplankėme keletą Suomijos mokyklų. Ressun pradinėje mokykloje mokosi 38 tautybių mokiniai. Šios mokyklos uždaviniai – teikti gerą išsilavinimą; suformuluoti mokinio tikslus ateičiai ir padėti jų siekti; gerbti skirtingas kultūras ir vienas kitą; pasitikėti savo jėgomis. Stebėjome integruotą geografijos pamoką šeštoje klasėje, kurioje mokosi 12-os tautybių mokiniai. Švedų Boxbyskola pradinėje mokykloje mokosi tik 65 mokiniai. Čia pagalbą mokytojams teikia savanorės mokinių močiutės, o anglų kalbą dėsto mokyklos direktorė,- tam, kad geriau pažintų mokinius. Sipoonlahden pradinėje mokykloje daug dėmesio skiriama spec. poreikių mokiniams. Didelių sutrikimų mokiniai ugdomi specialiosiose klasėse. Čia taikomos bendroji, intensyvioji ir individuali programos, atsižvelgiant į mokinių poreikius. Pagalba spec. poreikių mokiniams yra nuosekli, sisteminga ir veiksminga. Lankymosi dieną mokykloje vyko projekto ,,Pavasario savaitė” – Gyvūnų diena. Mokytojai vedė pamokas persirengę gyvūnais. Lagstadskola pradinė mokykla nustebino priemonių gausa ir įvairove. Šioje mokykloje dirba 55 mokytojai ir net 15 asistentų. Mokytojas pats pasirenka ko ir kaip mokys mokinius. Pvz.: 1-oje kl. mokinius mokė dirbti kompiuteriu, o tik 2-oje kl. – rašyti. Pamoka trunka 60 min. arba 75 min.. Skambučių čia nėra ir jokio mokinių triukšmo nesigirdi. Mokytojas gali pamokas keisti vietomis. Šioje mokykloje įkurti ,,Žinių klubai”, kuriuose gilinamos mokinių pasirinkto dalyko žinios. Paskutinę kelionės dieną turėjome laiko pasigrožėti Helsinkiu, kuris įsikūręs prie Baltijos jūros. Ypatingo žavesio miestui suteikia salynas, sudarytas iš 315 salų. Aplankėme Liuteronų katedrą, Uspenskio soborą, šiuolaikinio meno centrą Kiasma, Nacionalinį muziejų, Suomijos (Finlandia) rūmus, Suomijos parlamento rūmus. Žavėjomės menininko Vallgren Ville įspūdingo grožio statula (Helsinkiosimboliu) ,,Havis Amanda”, autentišku ,,Porvoo” miesteliu. Esame labai dėkingi projekto vadovams už įdomią ir prasmingą edukacinę kelionę.
STAŽUOTĖ AUSTRIJOJE
2013m. gegužės 5-10 d. mokyklos komandos narė Jolita Račkauskienė stažavosi Austrijoje. Austrija suskirstyta į 9 federalines žemes. Stažuotė vyko vienoje iš jų – Vienoje. Lankėmės pradinėse mokyklose, buvo stebimos įvairios veiklos, diskutuota su mokyklų vadovais, pedagogais. Dalyvavome susitikimuose Austrijos švietimo, meno ir kultūros ministerijoje, Tarpkultūrinio bendradarbiavimo centre, Vienos Pedagoginiame Universitete, Lietuvos ambasadoje. Susipažinome su Austrijos švietimo sistema, nacionaline švietimo politika. Pradinis ugdymas Austrijoje trunka 4 metus, mokinai pradeda lankyti mokyklą 7 metų. Vertinimo sistema – penkiabalė ( vienetas pats geriausias įvertinimas). Pamoka trunka 50 minučių, nėra skambučių, kurie skelbtų pamokos pradžią ir pabaigą. Klasėse mokosi iki 23 įvairių tautybių mokinių. Be bendrųjų dalykų mokiniams yra ir pilietiškumo ugdymo pamoka. Po pamokų mokiniai gali lankyti dienos centrą( prailgintą darbo dienos grupę), įvairius būrelius, bet už tai tėvai moka mėnesinį mokestį. Pamokų metu mokiniai daugiausiai dirba savarankiškai, atlikę užduotis atsiskaito mokytojui. Mokytojas du kartus per metus susitinka su mokinio tėvais ir aptaria mokymosi pasiekimus. Jei klasėje mokosi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių – dirba du mokytojai. Daugelyje pradinių mokyklų vieną kartą per savaitę būna kūrybinė valanda. Jos metu mokinai užsiima mėgstama veikla: lipdo, piešia, karpo, kuria įvairius darbelius. Stažuotės metu pamatėme kaip ugdomas mokinių kūrybiškumas, sprendžiamos iškilusios problemos. Taip pat turėjome laiko pasigrožėti Habsburgų bei Šionbruno rūmais, pasivaikščioti po „Viduramžių Vieną“.
2013 m. kovo 1d. kolegėms vedėme seminarą „Kūrybiškumui palanki aplinka – mokinių ugdymo(si) sėkmės prielaida“. Jo metu dalijomės idėjomis iš mokymų, vykusių vasario 11-12 dienomis Vilniuje. Aplinką užsienyje bei Lietuvoje lyginome su esama aplinka savo klasėje, mokykloje. Su seminaro dalyvėmis aptarėme kūrybiškumui palankios erdvės, centro ar kampelio kūrimo principus. Atsirado net keletas įdomių pasiūlymų, kurie, tikimės, bus įgyvendinti artimiausiu metu. Kolegės išbandė ir keletą refleksijos būdų. Smagu, jog aptarimo metu sulaukėme daug gražių žodžių iš mūsų viešnių- grupės koordinatorės Nomedos Marazienės bei projekto veiklos ekspertės- metodininkės Reginos Rimkienės. Įsitikinom, kad mūsų komanda ir nori, ir gali būti kūrybiška!
STAŽUOTĖ ANGLIJOJE
2012m. lapkričio pabaigoje dvi projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas“ komandos narės- mokytoja Rasa Kuršentaitienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Striokienė kartu su kitų projekte dalyvaujančių respublikos mokyklų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojais dalyvavome penkių dienų stažuotėje Jungtinėje Karalystėje, Londone. Stažuotės tikslas – susipažinti su Anglijos švietimo sistema bei pasimokyti, kaip veiksmingiau ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo, problemų sprendimo ir praktinius gebėjimus. Lankėmės darželiuose, pradinėse, specialiosiose mokyklose, mokytojų Profesinės raidos centre, Švietimo ministerijoje, Švietimo institute Londono universitete. Stebėjome veiklas, susitikome ir diskutavome su mokyklų vadovais, pedagogais, klausėmės Profesinio raidos centro , Švietimo instituto vadovų ir lektorių, Švietimo ministerijos atstovų paskaitų, dirbome grupėse, savarankiškai. Jungtinėje Karalystėje laikomasi nuostatos, kad mokymosi sėkmė, rezultatai daugiausiai priklauso nuo mokytojo kvalifikacijos, todėl mokytojų rengimui ir tolesniam jų kvalifikacijos tobulinimui skiriamas itin didelis dėmesys, investuojama daug lėšų, keliami labai aukšti reikalavimai. Pretendentas, ketinantis tapti mokytoju turi būti baigęs bet kokio dalyko bakalauro studijas tik aukščiausiais įvertinimais ir turėti darbo mokykloje praktikos (tai gali būti savanorystė). Tuomet vyksta bendrasis pokalbis, anglų kalbos ir matematikos egzaminas, motyvacinis testas bei pristatymas apie gerą pamoką. Pretendentas turi įrodyti, kodėl ta pamoka yra gera. Tai nėra lengva. Studijos trunka vienus (stacionarios) arba dvejus (neakivaizdinės) metus. Jų metu studentai gauna teorinius patarimus, nurodymus ir, prižiūrimi praktikos vadovo, dirba mokykloje, atlieka įvairius namų darbus, ruošia pristatymus ir pan. Suvedus visų atliktų darbų ir praktikos įvertinimo rezultatus, sprendžiama, ar studentui suteikti mokytojo kvalifikaciją. Įgiję kvalifikaciją, mokytojai dar vienerius metus dirba prižiūrimi mentoriaus. Už darbą mokymosi metu studentai gauna atlyginimą. Mokyklos, Profesinės raidos centrai ir Švietimo institutas nuolat glaudžiai bendradarbiauja: stebimos ir vertinamos pamokos, atliekami tyrimai, konsultuojami mokytojai. Pamokas dažnai stebi kolegos, mokyklų vadovai, Profesinio raidos centro bei Švietimo instituto lektoriai. Svarbu grįžtamasis ryšys po kiekvieno stebėjimo – ką reikėtų tobulinti ir kaip tai daryti, kad gerėtų ugdymo kokybė. Perteikti gerąją patirtį kolegoms – mokyklos prestižo reikalas. Visi kartu dirba tam, kad mokytojai nuolatos tobulėtų. Per mokslo metus yra skiriamos 5 nekontaktinės dienos, kuomet mokytojai gali nemokamai tobulintis pagal mokyklos sudarytą Tobulinimosi planą. Šis planas sudaromas atsižvelgiant į nuolat atliekamus tyrimus, įsivertinimo bei įvertinimo rezultatus. Jungtinės karalystės mokyklos finansuojamos valstybės, tačiau mokyklos direktorius kartu su mokyklos valdyba (ji susideda iš 2 tėvų, 2 mokytojų 2 pagalbinių darbuotojų ir religijos atstovo) savarankiškai sprendžia kur ir kokiai sričiai (kvalifikacijai, mokymo priemonėms, patalpų remontui ar įrengimui ir pan.) panaudoti lėšas.Tėvai aktyviai dalyvauja ne tik mokyklos valdyboje, bet ir padeda rengti įvairius renginius, ugdymo proceso, kelionių metu. Siekiant pagerinti mokinių elgesį, pasiekimus, vykdomas ,, Marlboro“ projektas tėvams, vaikams, šeimoms. Projekto dalyviai gauna užduotis padaryti, pasakyti ką nors gero, bent kartą per savaitę visi renkasi mokykloje ir kalbasi kaip pavyko užduotį atlikti. Vyksta atsiskaitymas prieš visą grupę. Taip, dalijantis patirtimi, šeimos mokosi viena iš kitos. Tyrimais nustatyta, kad po dalyvavimo projekte sumažėjo atvejų, kai vaikai blogai elgiasi, netinkamai besielgiančių vaikų tėvai nesijaučia atstumti, įgauna pasitikėjimo savimi, o vaikai patenkinti, nes tėvai skiria jiems daugiau dėmesio. Pradinę mokyklą Anglijoje vaikai pradeda lankyti tarp savo ketvirtojo ir penktojo gimtadienių. Per pirmuosius pradinio lygmens mokymosi metus didžiausias dėmesys teikiamas kalbiniam raštingumui ir mokėjimui skaičiuoti. 5 metų ir 9 mėn. mokinys jau turi mokėti skaityti, jei taip nėra , tai jau suprantama kaip problema ir dirbama pagal specialią ,,Reading Recovery Europe“ programą. 20 savaičių po 30 min. kiekvieną dieną su vaiku individualiai dirba specialiai tam pasirengęs mokytojas (tokio mokytojo parengimas trunka 1- erius metus), kad mokinys pasiektų nacionalinį standartą. Tai nėra pigu, bet tyrimai rodo, kad tai atsiperka, nes toliau mokinys gali prisijungti prie skaitančių bendraamžių ir dirbti drauge. Tokia mokymo praktika taikoma ir Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Danijoje, Ispanijoje. Londono mokyklose ir darželiuose aplinkos skirstomos į veiklos centrus, atskiras , mokymuisi pritaikytas zonas. Ypač nustebino mokymui skirtų priemonių gausa,-nuo pačių paprasčiausių iki profesionalios radijo stoties, kurios dėka gilinamos anglų kalbos žinios (aplankytoje pradinėje mokykloje mokosi 400 mokinių iš 37 pasaulio šalių).Sužavėjo IKT priemonių panaudojimas. Anson pradinės mokyklos direktorius Jeff Smith kalbėjo, kad svarbiausias jų tikslas – pasiekti, kad visi vaikai norėtų mokytis, kelti jiems iššūkius ir duoti tokius įrankius, kad jie būtų pasiruošę ateičiai. Būtent todėl technologijos turi ateiti į kiekvieną ugdymo proceso dalį. Šioje mokykloje nėra atskiros kompiuterių klasės,- kompiuteriai, interaktyvios lentos, planšetiniai kompiuteriai ir kitos technologijos yra kiekvienoje patalpoje, kad vaikai galėtų jomis bet kada naudotis. Svarbu, kad kiekviena techninė priemonė būtų lengvai naudojama. Stažuotės metu stebėjome kaip dirbama su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais The Village School pradinėje mokykloje. Šioje mokykloje mokosi 210 mokinių, o su jais dirba 195 darbuotojai. 40 iš jų – mokytojai, 2 logopedai, 2 kineziterapeutai, 18 slaugytojų ir kiti padėjėjai. Mokiniai labai skirtingų specialiųjų poreikių,- nuo lengvų iki labai sunkių. Svarbiausias mokyklos tikslas – savarankiškumo ugdymas. Viskas čia pritaikyta pagal kiekvieno vaiko poreikius: aplinka, mokymo priemonės, specialistai. Pagrindinis reikalavimas norint dirbti šioje mokykloje, kaip, beje, ir visose kitose Anglijos mokyklose, tinkama kvalifikacija ir didelis noras dirbti. Pasidžiaugėme, jog visose mokyklose, vaikų centruose, darželiuose, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus (pvz., Fawood vaikų centre tik 55 vaikai) įrengtos dailios valgyklos, kur gaminamas šviežias ir skanus maistas. Asortimentas labai platus. Galima rinktis iš keleto mėsos, žuvies, vegetariškų patiekalų. Nustebino šviežių daržovių, vaisių pasirinkimas, vandens ir sulčių aparatai (nemokami).Dienos pietūs kainuoja 3 svarus. Tai labai nedidelė kaina. Kai kurios mokyklos pasiūlydamos nemokamus pusryčius išsprendė lankomumo problemą, nes, pasak jų – pavalgęs, tai pasirengęs mokytis. Taigi, per labai trumpą laiką susipažinome su Anglijos švietimo sistema, nacionaline bei regionine švietimo politika, stebėjome daug gerosios ugdymo praktikos pavyzdžių (kaip kuriamos kūrybiškumą skatinančios ugdymo aplinkos, ugdomas kūrybiškumas, sprendžiamos problemos, bendraujama ir bendradarbiaujama su tėvais, pagalbos mokiniui specialistais ir pan.) aptarėme, ką galėtume pritaikyti savo mokyklose, Lietuvoje. Nors dirbome daug ir įtemptai, pavyko pasigrožėti naktiniu Londonu, pasivaikščioti pačiame jo centre ir pamatyti garsiąją Vestminsterio abatiją, didingus Parlamento rūmus, pagrindiniais miesto simboliais vadinamus Didįjį Beną ir Londono akį, viduramžiais dvelkiančią Tauerio pilį. Už kelionę, kuri tikrai pranoko visus mūsų lūkesčius, nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą esame dėkingos projekto veiklos vadovams, kelionės organizatoriams, vadovei, vertėjams, visiems bendrakeleiviams.
Seminaro ,,Mokykla-besimokanti visuomenė” pradžia Vilkaviškio pradinėje mokykloje buvo paženklinta skaičiais-2012m.12mėn.12d.12val. ir beveik 12min. Tikėjom, kad tai tik sutapimas,o ne pasaulio pabaiga. Nežinia, ar suveikė magija, ar tiesiog labiau pasitikėjom savimi, tačiau seminaro metu viskas vyko sklandžiai. Pavyko ,,išjudinti” koleges diskusijoms, žaidimams. Refleksijos metu seminaro dalyvės išsakė, kas joms buvo svarbu ir kur (darbe, mokykloje) įgytas žinias bei praktinius pavyzdžius ketina pritaikyti.
Nuoširdus AČIŪ Nomedai ir Reginai, kurios mus ne tik stebėjo, bet ir geranoriškai palaikė žavia šypsena, komentarais, pavyzdžiais iš asmeninės patirties.
Tikimės, kad panašiai sekėsi ir kitoms komandoms. Arba dar geriau nei mums.
Džiaugiamės, kad dalyvaudamos šiame projekte gauname daugybę dovanų, kuriomis galime pasidalinti su kitais.
ANTRASIS PROJEKTO ,,PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS” MOKYKLŲ KOMANDŲ SUSITIKIMAS vyko 2012m. spalio 29-30 dienomis Vilniuje.
STAŽUOTĖ VOKIETIJOJE
2012m. spalio 22-27 dienomis mūsų mokyklos komandos nariai- pavaduotoja ugdymui Danguolė Rumbinienė ir mokytoja Alma Liaudinskienė bei Vilkaviškio sav. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Meseckienė stažavosi Vokietijoje. Patirtis labai įvairi, nes Pradinė mokykla Vokietijos sostinėje yra kaip atskiras vienetas. Mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 5 su puse arba nuo 6 metų. 1-os ir 2-os klasės dažniausiai yra jungtinės. Nuo 3-ios klasės pagal tėvų prašymą, o nuo 4-os klasės jau visose mokyklose mokinių pasiekimai vertinami pažymiais. Galioja šešiabalė skaičių sistema. 1(vienetas) yra aukščiausias pažymys. Pradinis ugdymas trunka 6 metus. Yra mokyklų, kur itin gabūs mokiniai baigę keturias klases stoja į gimnaziją ir mokosi pagal sustiprintą programą (aukštesniu lygiu). Specialiųjų poreikių mokiniai tėvų prašymu gali mokytis atskirose specialiosiose mokyklose arba būti integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas. Mokytojas klasėje dažniausiai turi bent vieną pagalbiniką. Klasės auklėtojo darbą po pamokų dirba kitas (turintis auklėtojo išsilavinimą) pedagogas. Berlyno mokyklose daug erdvės, turtinga materialinė bazė ir labai įvairi ugdomoji aplinka – ramybės, sporto, sodo ir daržo, maisto gaminimo, kompiuterių, skaitymo ir kt. kambariai. Projekto dalyviai lankėsi ir Vokietijos Federalinėje Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijoje, kur diskutavo kai kuriais švietimo klausimais. Kiekviena Vokietijos žemė, kurių yra 16-ka, turi savo švietimo sistemą. Atskiros žemės atsako už mokyklas ir švietimo sistemos administravimą. Bet yra ir bendrų dalykų. Pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai Vokietijoje rengiami aukštosiose mokyklose, tobulinasi kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Baigę ketverių metų studijas specialistai 2 metus atlieka praktiką. Kas 5 metai mokyklos vadovas įvertina mokytojo kompetenciją (kol jam sukanka 55 metai). Mokytojo darbą vertina ir Mokyklos inspekcija – taip vadinamas išorės auditas. Remiantis audito išvadomis, kiekviena mokykla planuoja kvalifikacijos kėlimo kryptis. Federalinė vyriausybė, kaip vyriausioji valia, atsako už profesinį mokymą įmonėse ir profesinės kvalifikacijos kėlimą, sveikatos, švietimo ir globos profesijų mokymą, ir tam tikrų universitetų nuostatų nustatymą. Nors švietimo specialistų (ir mokytojų) rengimas yra planuojamas, tačiau kai kuriose žemėse jų trūksta arba yra per daug.
2012m. rugsėjo 6d. mūsų mokyklos komanda vedė seminarą „Lyderystė pradiniame ugdyme: naujai apibrėžtas mokytojo – lyderio vaidmuo“ savo kolegoms. Jo metu dalinosi gerąja patirtimi ir teorinėmis žiniomis, kurias įgijo birželio 14-15 dienos mokymų Vilniuje metu.
Seminaro viešnios: Projekto vadovė Asta Rudienė, projekto turinio ekspertė Rima Bačkienė bei lyderystės ekspertų grupės konsultantė Giedrė Lečickienė.
PIRMASIS PROJEKTO ,,PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS” MOKYKLŲ KOMANDŲ SUSITIKIMAS
2012 metų birželio 14–15 dienomis Vilniuje įvyko projekto veiklos „Besimokančių mokyklų bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir palaikymas“ pirmasis seminaras projekto mokyklų komandoms „Lyderystė pradiniame ugdyme: naujai apibrėžtas mokytojo – lyderio vaidmuo“. Seminare dalyvavo: Vilkaviškio raj. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Meseckienė, pavaduotojos ugdymui Danguolė Rumbinienė ir Daiva Striokienė, mokytojos– Aldutė Serneckienė, Rasa Kuršentaitienė, Jolita Račkauskienė ir Alma Liaudinskienė.
Kiekviena komanda į susitikimą atsivežė savo „Problemų medį“. Slaptu balsavimu išrinkti geriausiai atlikti namų darbai. I-a vieta atiteko Klaipėdos komandai. Nuoširdžiai SVEIKINAME!
,,Problemų medžiai”skyrėsi pagal savo atlikimo techniką, meninį sprendimą, originalumą ir parodė, kad seminaro dalyviai nestokoja kūrybiškumo. Komandos analizavo ir aptarė, kaip kolegoms pavyko atspindėti pastebėtas kliūtis, trukdančias veiksmingai ugdyti mokinių kūrybiškumą, problemų sprendimo ir praktinius gebėjimus ir numatyti būdus bei kelius situacijai gerinti. Mūsų ,,Problemų medį” kruopščiai išanalizavo kolegos iš Telšių, na o mes – jų.
Puikūs lektoriai: Vaiva Vaicekauskienė, Saulius Jovaišas ir Nomeda Marazienė plenarinėje sesijoje kalbėjo apie kūrybiškumą ir šiuolaikinę mokyklą, ir apie tai, kaip nenuslopinti vaikų natūralų, spontanišką kūrybiškumą, apie mokytojų – lyderių vaidmenį kuriant motyvuojantį mikroklimatą, palankų tiek vaikų, tiek ir pedagogų kūrybiškumo sklaidai. Dvi dienas lektorių padedami diskutavome apie tai, kaip galėtume sustiprinti savo profesinį ir asmeninį sąmoningumą, savęs valdymo ir santykių su kitais valdymo kompetencijas, formuoti elgesį ribojančių nuostatų kaitą į išlaisvinančias. Nuolat buvome skatinami atlikti savo kaip mokytojo dabartinio status quo reviziją ir įtvirtinti šiuolaikiškam pradinio ugdymo specialistui reikalingas asmeninės ir tarpasmeninės lyderystės nuostatas, vertybes ir vaidmenis. Mokėmės teikti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, motyvuoti save sėkmei, problemose įžvelgti galimybes.
Mūsų laukia nauji namų darbai– patobulinti savo mokyklos ,,problemų – uždavinių” medį ir parašyti laišką pasirinktam projekto dalyviui iš kitos mokyklos.
Rugpjūčio pabaigoje į mokyklą atvažiuos mūsų komandą kuruojanti ekspertė, na o mes seminaro mintis ir praktines užduotis ketiname perteikti savo kolegėms.
VILKAVIŠKIO PRADINĖ MOKYKLA ATRINKTA DALYVAUTI PROJEKTE „PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS“
Baigėsi projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ skelbto konkurso mokykloms, vykdančioms pradinio ugdymo programas, paraiškų vertinimas. Projektas sulaukė didžiulio susidomėjimo – gautos: 75 mokyklų paraiškos iš visų Lietuvos regionų. Dalyvauti projekte buvo atrinktos tos mokyklos, kurios išreiškė stipriausią motyvaciją, konkrečiai įvardijo savo dalyvavimo projekte tikslus ir labiausiai atitiko kriterijus. Iš viso buvo atrinkta aštuoniolika mokyklų. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011 m. spalio 10 d. – 2014 m. spalio 9 d. Projekto vertė: 7 127 800 Lt.
Mokyklų paraiškos buvo vertinamos pagal iš anksto numatytus kriterijus: mokyklos steigėjo ir mokyklos vadovybės palaikymą, mokyklos komandos kvalifikaciją, motyvaciją dalyvauti projekte, pasirengimą dalytis patirtimi su kitais pedagogais, projekto tęstinumo užtikrinimą, dalyvavimo kituose švietimo projektuose patirtį. Projekto mokyklų skaičius skirtinguose regionuose buvo nustatomas atsižvelgiant į pradinėse klasėse besimokančių mokinių skaičių tame regione. Regionuose, kuriuose pradinių klasių mokinių buvo daugiausia, atrinktas didesnis pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų skaičius.
Konkursą laimėjusios mokyklų komandos drauge su kompetentingais projekto kuratoriais padės savo mokykloms tapti besimokančiomis organizacijomis, bus pakviestos dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Joms bus sudarytos sąlygos bendradarbiauti su kitomis projekto mokyklomis, pasinaudoti tinklų teikiamomis galimybėmis sprendžiant konkrečias su mokinių kūrybiškumo, praktinių ir problemų sprendimo gebėjimų ugdymu susijusias problemas. Mokyklų komandų nariams bus sudarytos galimybės vykti su edukaciniu pažintiniu vizitu į Europos šalių švietimo institucijas, susipažinti su gerąja ugdymo praktika autentiškoje aplinkoje, kurti tarptautinio bendradarbiavimo tradicijas.
(informacija iš UPC projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ interneto svetainės)